‌sāpes

باید بیشتر دور می‌شدم

باید بیشتر دور می‌شدم

واقعا دوچرخه سواری ساعت چهار و نیم صبح و پیشنهاد میکنم

Buvai teisus; neapykanta, kurią tau jaučiau, pavertė mane tokiu pat žmogumi, kaip ir tu. Visi manęs nekenčia – arba, tiksliau, tos mano versijos, kuri primena tave. Atrodo, lyg būčiau buvęs vienintelis šiame pasaulyje, kuris tave mylėjo.

Būtent – ​​išblėsiu iš tavo atminties taip pat, kaip ir tavo sulaužyti pažadai. Jaučiuosi gerai tik tada, kai paklausi, kaip man sekasi. Vilkas, kuris nelaiko pykčio, visada miršta, tad, norėdamas išlikti gyvas, privalau būti piktas.

Kažkas manyje lūžta – nejaučiu paties lūžio, tačiau jaučiu jo nebuvimą, ir dėl to kylančio liūdesio vedina šypsausi.

Tai nesvarbu; kiekvieną kartą, kai sudaužai man širdį, šiame pasaulyje atsiranda žmonių – ir aš pabėgsiu tiek nuo jų, tiek nuo tavęs, visiems laikams.

Būkime kitokie, juokkimės, kol debesys lynos, eikime, kol kelias pavargs, pasiklyskime, kad pasaulis mus rastų, aš jau neilgai gyvenu, nenuimk šypsenos nuo mano veido, kol aš čia.

Kai pamiršti, kaip būti ramiam, viskas tampa labai sunku. Miegi, bet nesi ramus, pabundi, bet nesi ramus, tarsi visada lauktum, kol vėl ir vėl būsi sudegintas. Anksčiau ar vėliau viskas, ką pastatei, sugrius, jei sugrius šį kartą, daugiau to nebetaisysiu. Tai paskutinis kartas

Dzīve ir skaistāka, ja nav jāgaida uz kādu. Viss vienmēr ir bijis atkarīgs no manis paša. Man vajadzēja agrāk saprast, ka šis ir labāks sākums manai dzīvei. Bet vēl nav par vēlu, es zinu, kā iepriecināt sevi ar ziedu pušķi.

Viss tiešām kādreiz beidzas. Vispirms man pietrūkst dienas, kad nebija kam beigties, un tad man pietrūkst dienas, kad es vēlētos, lai tā beigtos.

end

‌sāpes pinned «Realybė buvo ramesnė, nei įsivaizdavau. Visas mano rūpestis buvo dėl bėdų, kurias pats susikūriau. Dabar esu laisvas visais atžvilgiais ir... visa ši laisvė padarė mane vienišesnį nei bet kada anksčiau.»

Realybė buvo ramesnė, nei įsivaizdavau. Visas mano rūpestis buvo dėl bėdų, kurias pats susikūriau. Dabar esu laisvas visais atžvilgiais ir... visa ši laisvė padarė mane vienišesnį nei bet kada anksčiau.

Jei šiandien ar rytoj nusižudysiu, prašau Dievo, kad nuvestų mane į pragarą. Niekada nebuvau geras žmogus ir neturiu kur tik ten. Tada manęs nebepamatysi net tame pasaulyje. Greitai būsiu palaidotas. Tada aš tau netrukdysiu.

Norėjai mane pamiršti, bet džiaugiuosi tavo atmintimi. Tu esi pati gražiausia mano širdies dalis, aš žinau, kad vieną dieną vėl tave pamatysiu kur nors kitur, turiu išlaikyti tavo meilę gyvą ar kitaip, aš nenoriu į tave net žiūrėti, nė sekundei.